Labas rytas. Prieš pereinant prie didžiųjų šio naujienlaiškio ginklų, šiek tiek kitokia naujiena: Palmerston, buvęs Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerijos katinas, grįžta iš pensijos ir pradeda naują darbą Bermudoje, dirbdamas su gubernatoriumi. Palmerston, žinomas dėl savo gebėjimo gaudyti peles, 2020 m. buvo pasitraukęs iš tarnybos. Tikiuosi, jog jūs galvojat tą patį ką ir aš — pasirašyti peticiją, kad Palmerston keliautų tvarkyti vyriausybinių reikalų Amerikoje…
O ką svarbaus jums reikia žinoti dabar? Šiandien Ryto Suktinis serviruoja:
Skubantiems: drūtai ir aiškiai
Antradienį Saudo Arabijoje įvyko svarbus JAV ir rusijos delegacijų susitikimas, kuriame buvo aptartas planas užbaigti rusijos karą Ukrainoje.
Miuncheno saugumo konferencijoje — nuogąstavimai dėl Ukrainos, susirūpinimas dėl NATO likimo.
Hamas paleido dar tris Izraelio įkaitus mainais į šimtus palestiniečių kalinių, tęsiant ir taip trapų paliaubų susitarimą.
Austrijos pietuose, peiliu ginkluotas vyras šeštadienį užpuolė atsitiktinius praeivius, nužudydamas 14-metį paauglį ir sužeisdamas dar penkis žmones.
PASAULIS
Duonos dalybos
Rijade vykęs JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas / AP nuotr.
Antradienį Saudo Arabijoje įvyko svarbus JAV ir rusijos delegacijų susitikimas, kuriame buvo aptartas planas užbaigti rusijos karą Ukrainoje. Esminis plano punktas gali būti nauji rinkimai Ukrainoje, nes tiek JAV, tiek rusija mano, kad dabartinio prezidento Volodymyr Zelenskyy šansai laimėti antrą kadenciją yra maži. Susitikime dalyvavo aukšto rango JAV ir rusijos pareigūnai, kurie susitarė dėl keturių principų: atkurti diplomatinių misijų veiklą, deleguoti derybų komandą, pradėti diskusijas dėl geopolitinio ir ekonominio bendradarbiavimo po konflikto, ir užtikrinti produktyvų procesą. rusijos užsienio reikalų ministras Sergey Lavrov teigė, kad JAV pasisako už sankcijų maskvai mažinimą, tačiau rusija prieštarauja NATO karių dislokavimui Ukrainoje.
Tuo tarpu „The Telegraph” pranešė apie Donald Trump reikalavimus Ukrainai, kurie apima ne tik retuosius metalus, bet ir naftą, dujas bei uostus, siekiant atlyginti JAV suteiktą paramą. Šie reikalavimai sukėlė sąmyšį Kyjive, nes jie reikštų JAV ekonominę Ukrainos kolonizaciją. Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy pareiškė, kad jo šalis nepripažins be Kyjivo sudarytų susitarimų, o ukrainiečių pareigūnai susitikime nedalyvavo.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas išreiškė susirūpinimą dėl NATO ateities, pabrėždamas, kad JAV pozicija, jog paliaubas Ukrainoje turi užtikrinti Europos šalys, gali reikšti, jog NATO mechanizmai nesuveiks konflikto atveju. Jis ragina svarstyti visus galimus NATO ateities scenarijus, įskaitant Aljanso byrėjimą.
Tuo tarpu įvykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje, JK ministras pirmininkas Keir Starmer pabrėžė, kad Europa turi imtis didesnio vaidmens NATO, siekiant užtikrinti Ukrainos ateitį ir atsakyti į rusijos grėsmę. Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy pasidalino savo nuogąstavimais, kad rusija gali ruoštis karui prieš susilpnėjusią NATO, jei JAV sumažintų paramą.
Hamas paleido dar tris Izraelio įkaitus mainais į šimtus palestiniečių kalinių, tęsiant ir taip trapų paliaubų susitarimą. Amerikos-Izraelio pilietis Sagui Dekel-Chen, Argentinos-Izraelio pilietis Yair Horn ir rusijos-Izraelio pilietis Alexander Troufanov buvo išlaisvinti mainais į 369 palestiniečius. Iki šiol per pirmąjį paliaubų etapą, prasidėjusį sausio 19 d., buvo paleisti 19 įkaitų ir daugiau nei 1 000 palestiniečių kalinių. Izraelio prezidentas ir gynybos ministras pažadėjo tęsti darbą su JAV, siekiant sugrąžinti visus įkaitus. Paliaubų susitarimas numato, kad Hamas dar turi paleisti 14 įkaitų, nors Izraelis teigia, kad aštuoni iš jų yra mirę.
Austrijos pietuose, Filacho mieste, peiliu ginkluotas vyras šeštadienį užpuolė atsitiktinius praeivius, nužudydamas 14-metį paauglį ir sužeisdamas dar penkis žmones. Užpuolikas, 23 metų prieglobsčio prašytojas iš Sirijos ir prisiekęs ištikimybę Islamo valstybei buvo suimtas. Vidaus reikalų ministras Gerhard Karner pabrėžė, kad užpuolikas buvo radikalizuotas internete. Išpuolis sukėlė politinę įtampą, ypač dėl imigracijos klausimų, o kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija pasinaudojo šiuo įvykiu, kad sustiprintų savo pozicijas prieš imigraciją. Kiti politikai ragino išlaikyti vienybę ir pasmerkė ekstremizmą.
Panevėžio rajone, Pajuostyje, vasario 17–21 dienomis vyksta tarptautinės pratybos „Aršus Vilkas 25-1", kurias organizuoja NATO daugianacionalinės kovinės grupės Baltijos šalyse. Pratybų metu gali būti pastebimi NATO orlaiviai, o gyventojai gali girdėti į sprogimus panašius garsus dėl viršgarsiniu greičiu skrendančių lėktuvų. | LRT
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum svarsto galimybę paduoti „Google” į teismą dėl jūros ruožo tarp Meksikos ir JAV pavadinimo keitimo į „Amerikos įlanka”. Prezidentas Donald Trump paskelbė, kad ketina pakeisti įlankos pavadinimą, tačiau Sheinbaum pabrėžė, kad Meksika turi suverenitetą savo kontinentiniame šelfe. | AP
Prancūzija uždraudė vienkartines elektronines cigaretes, tapdama antrąja ES šalimi, priėmus tokį sprendimą (pirmoji buvo Belgija). Įstatymas buvo priimtas siekiant apsaugoti vaikus nuo viliojančių saldžių aromatų ir skatinti nerūkančią kartą. Ekspertai įspėja, kad šios cigaretės turi daug nuodingų medžiagų, galinčių sukelti sveikatos problemų. | LRT
„TikTok” sugrįžo į JAV „Apple” ir „Google” programėlių parduotuves po to, kai buvo pašalintas dėl nacionalinio saugumo įstatymo. Prezidentas Trump suteikė „ByteDance” 75 dienų pratęsimą rasti pirkėją JAV operacijoms. Jis taip pat pasiūlė, kad JAV galėtų turėti 50% „TikTok” akcijų per bendrą įmonę su kitomis technologijų kompanijomis. | TC