Skubantiems: drūtai ir aiškiai

• Donald Trump pokalbiai telefonu su putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyr Zelenskyy: kas buvo sutarta?
• Seime surengtas uždaras posėdis, skirtas aptarti Lietuvos saugumo situaciją ir kariuomenės poreikius.
• Vokietijos Bundestagas priėmė istorinį sprendimą, leidžiantį keisti Konstituciją ir skolintis šimtus milijardų eurų gynybai, infrastruktūrai ir klimato apsaugai.
• Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad draudimas verstis kailinių žvėrelių verslu, priimtas praėjusios kadencijos parlamento, neprieštarauja Konstitucijai.
• Prancūzų europarlamentaras Raphaël Glucksmann paragino JAV grąžinti Laisvės statulą.

PASAULIS

Butaforinės paliaubos

Donald Trump ir putinas antradienį telefonu aptarė galimybę sustabdyti rusijos smūgius Ukrainos energetikos objektams, tačiau nesutarė dėl visiško ugnies nutraukimo. putinas sutiko 30 dienų sustabdyti smūgius energetikos objektams, tačiau nesutiko su Vašingtono siūlomomis visiškomis paliaubomis. Ukraina taip pat pritarė laikinam ugnies nutraukimui, tačiau Kyjivas dar nepateikė oficialių komentarų.

Po pokalbio su putinu, Trump trečiadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyr Zelenskyy, kuris patvirtino, kad Ukraina pritaria JAV pasiūlymui nutraukti ugnį fronte. Zelenskyy teiravosi apie Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimą, o Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV ir toliau dalinsis žvalgybos informacija su Ukraina, nepaisant putino reikalavimų nutraukti tokią pagalbą.

Tuo tarpu Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigė, kad rusijos pateikti reikalavimai rodo, jog kremlius nenori taikos. Ji pabrėžė, kad rusija siekia pasiekti savo tikslus per karą, o ne per derybas. ES planuoja didinti paramą Ukrainos gynybai, tačiau susiduria su iššūkiais dėl sankcijų rusijai.

LIETUVA

Nemuno dešros sapalionės

Seime surengtas uždaras posėdis, skirtas aptarti Lietuvos saugumo situaciją ir kariuomenės poreikius. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, pabrėžė, kad posėdis buvo būtinas, siekiant edukuoti parlamentarus apie esamą situaciją, tačiau sukritikavo kai kuriuos Seimo narius kaip needukuotinus, teigdamas, kad jie vistiek nesupras pateiktos informacijos. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė posėdžio svarbą ir akcentavo, kad dabar yra metas susitelkti ir stiprinti Lietuvos gynybą.

Tuo tarpu „Nemuno aušros” frakcija susilaukė kritikos dėl savo pozicijos ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai klausimu. Žemės ūkio ministerija paneigė jų argumentus, pabrėždama, kad Lietuvos sprendimas riboti importą iš šių šalių atitinka Europos Sąjungos politiką. Ministras Kęstutis Budrys teigė, kad ribojamosios priemonės yra reikalingos ir efektyvios, o premjeras Paluckas pavadino „Nemuno aušros” balsavimą nesusipratimu.

PASAULIS

Piniginė atverta

Vokietijos Bundestagas priėmė istorinį sprendimą, leidžiantį keisti Konstituciją ir skolintis šimtus milijardų eurų gynybai, infrastruktūrai ir klimato apsaugai. Šis sprendimas, palaikytas žaliųjų „Grüne”, leis didinti investicijas į Bundesverą ir atitikti NATO reikalavimus, taip pat finansuoti 500 milijardų eurų specialųjį fondą infrastruktūrai ir klimato projektams. Konstitucijos pataisos, kurios švelnina skolos stabdžius, dar turi būti patvirtintos Bundesrate. Šis žingsnis yra svarbus CDU/CSU ir SPD koalicijai, siekiant sustiprinti Vokietijos gynybą ir ekonominį atsparumą.

LIETUVA

Laukinė audinė

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad draudimas verstis kailinių žvėrelių verslu, priimtas praėjusios kadencijos parlamento, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad Seimas turi teisę riboti ūkinę veiklą, jei ji nesuderinama su visuomenės moralės, etikos ir humaniškumo principais. Draudimas siekia apsaugoti gyvūniją ir užkirsti kelią invazinėms rūšims, kaip kanadinė audinė, plisti gamtoje. Nors kompensacijų tvarkos KT nenagrinėjo, Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad Seimas turėtų svarstyti didesnes kompensacijas verslo atstovams. Lietuva tapo 20-ta Europos šalimi, uždraudusia šį verslą.

PASAULIS

Kur dabar statysim laisvės statulą?

Prancūzų europarlamentaras Raphaël Glucksmann paragino JAV grąžinti Laisvės statulą, teigdamas, kad Amerika nebeatstovauja vertybėms, dėl kurių Prancūzija ją padovanojo. Jis kritikavo JAV politiką, ypač prezidento Donald Trump sprendimus sumažinti mokslinių tyrimų finansavimą ir atleisti mokslininkus. Glucksmann pasiūlė, kad Prancūzija priimtų iš JAV išvykstančius mokslininkus. Jis taip pat kritikavo Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderius už jų paramą Trump ir Elon Musk. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt atmetė šį pasiūlymą, primindama JAV vaidmenį išlaisvinant Prancūziją Antrojo pasaulinio karo metu.

Papildomai, bet trumpai:

Lietuviškas EdTech startuolis „BBright” gavo 140 tūkst. JAV dolerių finansavimą iš „Google.org” dalyvaudamas „Grow AI” akceleratoriuje. Šis finansavimas bus skirtas tobulinti jų platformą „Elicėjus”, kuri naudoja dirbtinį intelektą mokinių mokymosi spragoms identifikuoti ir užpildyti. | LRT​

Savaitgalį pietinėse ir vidurio vakarų JAV valstijose siautė smarkios audros, kurios nusinešė mažiausiai 40 gyvybių ir sužeidė dešimtis žmonių. Audros sukėlė tornadus aštuoniose valstijose, o kai kuriose vietovėse kilo avarijų ir miško gaisrų. Dėl audrų be elektros liko 230 000 namų ūkių. | Newsweek​

Po devynių mėnesių priverstinės viešnagės Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) į Žemę sugrįžo keturi astronautai. Jie grįžo „SpaceX” raketa, nes „Boeing” erdvėlaivis „Starliner”, kuriuo jie atvyko, susidūrė su techniniais nesklandumais. Astronautai teigė, kad nepaisant ilgos viešnagės, jie nesijautė apleisti ir džiaugėsi savo misija. | CBS​

Irane sparčiai auga smurto prieš moteris atvejų skaičius, vadinamų „garbės” moteržudystėmis. Per pastaruosius metus šalyje nužudyta mažiausiai 133 moterys ir mergaitės, daugiausia šeimos narių. Irano teisės sistema, grindžiama šariato taisyklėmis, dažnai už tokius nusikaltimus leidžia skirti švelnesnes bausmes. | LRT​